Kas naudojasi facebook turbūt pastebėjo ypač iš moteriškosios žmonijos pusės sklindančius komentarus: “aš mėgstu ant sofos“, “mėgstu ant mašinos galinės sėdinės“, “mėgstu ant komodos“ ir t.t. Tai vieną dieną pabodo man nežinoti, nors ir turėjau įtarimą apie ką čia. Tai nutariau sužinoti.
Tai nebandysiu pasakoti visko savais žodžiais, tiesiog kopijuoju straipsnį iš alfa.lt. Straipsnio autorė: Aušra Lietuvaitė. Jei kas laaaabai tingi skaityti, tai čia kažkokia akcija užjausti ir atkreipti dėmesį į krūties vežio problemą. O tos visos sofos,sėdinės, komodos ir t.t. yra vieta kur moterys ar merginos mėgsta padėti savo rankinę.
“Aš mėgstu ant skalbimo mašinos, ant kėdės, man patinka ant fotelio, aš visada ant baro kėdės, man patinka visur, tik ne ant grindų, o aš kartais mėgstu spintoje ir ant palangės darbe, taip taip, dar labai patogu ant batų spintelės koridoriuje. Moterų prisipažinimai, paprastai viešai atskleidžiami nebent kino režisierių arba niekaip neįsižiebiančių šou pasaulio žvaigždžių, prieš kelias dienas tapo tikru socialinio tinklalapio virusu.
Ir vyrai, kurie taip pat mėgsta istorijas, nugriebtas iš miegamųjų rūko, sukruto: kaip, kodėl, ir dar taip atvirai ant savo „sienos“, kur rytais paprastai skelbiate, kaip miegojote, pranešate, kad geriate kavą (truputį trūksta cukraus, bet gėralo temperatūra optimali) ir cituojate literatūros ir mąstymo autoritetų mintis? Toje kasdienybės citatų mišrainėje, kur aptariami šokių projektai, cirkuliuoja plepalai apie nevėkšlas dėstytojus universitetuose, metamos tonos nuorodų į straipsnius apie saviugdą namų sąlygomis arba žaidžiami keisti žaidimai?
Šįkart tai irgi žaidimas. „Kažkas sugalvojo, kad turėtume padaryti kažką ypatingo šį mėnesį, nes spalio mėnuo yra skirtas sergančioms krūties vėžiu. Pernai metais idėja buvo įdėti į „Facebook“ komentarą, kokios spalvos liemenėlę dėvi – ir tai privertė vyrus mąstyti, kodėl moterys rašinėja žinutes apie spalvas.
Šiais metais prašom parašyti, kur mėgsti padėti rankinę, kai grįžti namo: aš mėgstu ant sofos, aš mėgstu ant stalo, aš mėgstu ant spintelės“, – tokią žinutę vakar gavau nuo vienos draugių.
Moterų solidarumo akcija, primenanti Mardžės iš Simpsonų ryžtą atkreipti dėmesį į savo draugijos veiklą nusifotografuojant kalendoriui, primenančiam svarbiausius Amerikos istorijos įvykius. Po kelių taurių vyno viskas baigėsi pusnuoge fotosesija – kalendorių vyrai pirko, bet svarbūs Amerikos istoriniai įvykiai nublanko prieš moteriškų formų grožį.
„O aš visai nemėgstu“, – žaidimo taisyklių nepripažįsta viena virtualaus socialinio tinklo muselė.
Neįtikėtinas dalykas tapo tikrove, ir niekas nepastebėjo, kada mūsų ligos ir kiti skauduliai tapo tarptautinėmis alergijų, astmos, įvairiausių vėžių, prostatos, pasiutligės ir kitokiomis dienomis, akcijomis ir žaidimais, pranešimais spaudai. Rožiniai kaspinai ir balti balandžiai – jeigu seniau bendruomenė sunešdavo sriubos dubenėlius, suveždavo pažįstamus žiniuonius ir gydytojus, dabar užjaučiame palaikymo koncertais ir tinklaraščiais.
Visaapimantis gerumo pliūpsnis. Tik kaip galėčiau prisipažinti: „Aš mėgstu ant sofos, taip palaikau tave ir bandau atkreipti dėmesį į šią ligą“, kai į kavos puoduką kapsi ašaros? Žodžiai drasko gerklę kaip pernykštis džiūvėsis.
Kaip jaučiasi moteris, kuri mėgsta ant kėdės ir batų spintelės, vieną dieną sužinojusi apie galimą ankstyvesnę savo būties baigtį? Viena gudri mergina tuo pasinaudojo: visiems savo draugams „Facebook“ tinklalapyje apsimelavo serganti vėžiu ir prašė paaukoti pinigų.
23 metų kanadietę Ashley Anne Kirilow dabar keikia tūkstančiai jos apgavystėmis patikėjusių internautų. „Tikiuosi, kad ji iš tikrųjų susirgs vėžiu ir mirs lėta mirtimi kankindamasi. Tai bus bausmė už visas tikras aukas, kurių vardą suteršė ši apgavikė“, – liejasi internetinė tulžis, ir kalėjime sėdinti auka apsimetėlė tikriausiai turi progą pamąstyti, kiek kainuoja dirbtinai pritraukiamas dėmesys.
Apgavikė išpešė iš gailesčio fabrikėlio viską, ką galėjo – na, išskyrus televizijos ir knygų leidėjų dėmesį. Įvairiausio plauko akcijų siekis panašus, bet siunčiama žinia visai kitokia: žmonės, žaiskite žaidimus, apsimeskite regintys dviprasmiškas užuominas, tik žinokite, kad visa tai vyksta su mumis tik tada, kai esame gyvi. Todėl gerbkite savo moteris, mylėkite savo vaikus, tėvus ir neskriauskite kaimynų, nesmaukite darbuotojų ir neniekinkite padavėjų, valytojų ar žmonių, kurie plauna klozetus Airijoje – jūs, žmonės, kurie niekada nebuvote Gariūnuose, nesuprantate, koks aštrus jūsų neapykantos durklas. Sužeistieji savo penkiolika šlovės minučių gali pasiekti pasinaudoję Kirilow schema, nes visi nori būti pastebėti.
Taigi aš mėgstu ant sofos, kartais ant kėdės arba stalo – ir tai sakydama džiaugiuosi, kad esu žmogus, galiu taukšti su jumis žmogiškuosius niekelius ir kikenti iš dviprasmybių, kurios kaip plonas pirmų šalnų ledas ant balų slepia gilesnius vandenis.“