Savaitgalį praleidau aktyviai sportuodamas ir išbandžiau tai ko dar nesu bandęs. Ogi Ūlos upe leidausi žemyn pasikinkęs baidarę. Baidarė dvivietė taigi man puikiai padėjo ir su viskuo puikiai susidorojo mano ekipažo (kiek gyvenimo tiek baidarės) narė Kristina. Iš pradžių “vairu“ (sėdėjo gale) buvo ji po to aš. Šiaip galvojau bus sunkiau, nes pirmą kartą abu plaukėm tai labai reikėjo perprast sistemą, kaip sukti kaip irkluoti ir panašiai. Bet kai perpratom tai buvo gan lengva ir jau “netaranavom“ upes krantu :). Mūsų distancija buvo apie 15km, bet upė labai vingiuota tai tas 15km nėra toks jau mažas atstumas. Žodžiu jei prieš startą buvo kažkokių baimių, kad nesugebėsim ir nenuplauksim tai kai finišavom (tiesa tai padarėm pirmi, aišku niekas čia ne konkuravo, bet vistiek malonu) liko tik fainumo, džiaugsmo ir visokie kiti geri jausmai. Ūla yra Dzūkijos Nacionaliniam Parke todėl gamta irgi labai nuostabi ir žiauriai gražu ten. Jei kas bijot, dvejojate tai tikrai siūlau nebijoti ir irkluoti viens du trys :). Padėkosiu mūsų išvykos organizatoriui Lincei, nes viskas kažkaip daug maž sklandžiai buvo kaip nebūtų keista. Dar antrą dieną varėm “peškute“ per faina asfaltuota keliuką miške, kuris baisiai primena keliuką Neringoj, nuo keltų iki Nidos tarkim, iki tokios gražios vietos kaip Ūlos akis. Ta akis tai kažkas panašiai kaip šaltinis ar tai mažiukas geizeris. Vanduo labai švarus, geriamas jis ir mes jo ragavom, tik tiek, kad keistoko skonio, bet dabar supratau dėl ko, nes paskaičiau, kad labai daug mineralų ir geležies. Dar skardis ten toks aukštas irgi labai gražu. Žodžiu savaitgaliu esu 110 procentų patenkintas. Tik tiek, kad truputį nusvilusią nugarą skauda 🙂 Dar aišku fainumas buvo tame, kad mūsų daug važiavo jei neklystų 20 žmonių tai labai linksma kompanija gavosi. Kelios nuotraukos jums, tik tiek, kad baidarėse šlapia todėl iš ten ir prie jų nuotraukų nėra.
Be pavadinimo 