Nežinau kaip likusioje Lietuvoje, bet Kaune šiandien visą dieną lyja. Toks oras tik miegojimui ir filmų žiūrėjimui. Tai kaip ir minėjau prieš tai – pažiūrėjom du filmus. Antrasis – Disturbia.
Net nežinau, nuo kuo pradėti. Šiaip gan įdomus siužetas. Mes su Kristina jau įpratę filmo eigoje vis nuspėti: kas bus, kas įvyks, kokia bus pabaiga. Kelios versijos šį kart buvo, kartais bandėm su savo idėjom “išgelbėti“ filmą, bet deja jis buvo gan tiesmukas nors ir gan įdomus.
Kaimynas maniakas – žmogžudys, o gal ir ne? Ką veikti, kai esi uždarytas namie visai vasarai, be kompiuterio ir televizoriaus ? Ogi šnipinėti kaimynus! Tą ir darė pagrindinis veikėjas. Kai kurie jį vadino nusikaltėliu, kai kurie galvojo, kad jam paranoja, bet.. Tiesa atsiskleidė ir atėjo “happy endas“.
Daugumoje atvejų man nepatinka geros pabaigos ypač tokiuose filmuose, nes jos būna labai banalios: teisus herojus atskleidęs tiesą ir nugalėjęs visus, žavi panelė besibučiuojanti su juo ir gyvenimas grįžęs į vėžias. Ta geroji pabaiga turi būti arba labai subtili kažkokia netradicinė arba tada jau netikėtai bloga. Matyt per daug išlėpęs filmų žiūrėtojas esu.
Vertinimai: imdb – 7, obuolys.lt – 46/99 (kritikai/žiūrovai), Aš – 6.
Be pavadinimo 